LVK Pirmininko arkivyskupo Sigito TAMKEVIÈIAUS laiðkas Sveikatos apsaugos Ministrui
 
 

2007 08 01

Atviras laiðkas Sveikatos apsaugos Ministrui                                          

Sàþinës laisvës suvokimas ir siekis uþtikrinti, kad þmogus iðlaikytø teisæ nesielgti prieð sàþinæ, yra senas kaip pati civilizacija. Todël bet kuri demokratinë pasaulio bendruomenë jau neásivaizduoja savo pilieèiø darnaus sambûvio be sàþinës, minties ir religijos laisvës, átvirtintos Visuotinës þmogaus teisø deklaracijos 18 str. ir Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø konvencijos 9 str. Sàþinës laisvë suprantama kaip laisvë ne tik nuo fizinës, bet ir nuo psichologinës prievartos, galinèios daryti átakà minèiø ir veiksmø raiðkai.

Poreikis uþtikrinti sàþinës laisvæ iðkyla ne tik totalitarinio reþimo, bet deja, ir demokratijos sàlygomis. Šiuolaikinës demokratinës bendruomenës patiria naujus iððûkius, ypatingai susijusius su sveikatos prieþiûros sritimi. „Sveikatos apsaugos darbuotojo veikla paèia savo esme yra ‘pasitikëjimo ir sàþinës susitikimas’. ‘Pasitikëjimas’ tø, kurie kenèia ir serga – kurie stokoja; jie patiki save sàþinei tø, kurie gali padëti ligoje, pasirûpinti jais ir gydyti.“ (Sveikatos apsaugos darbuotojø chartija, 2).

Su giliu susirûpinimu turime pastebëti, kad nors gydytojo sàþinës laisvë oficialiai Lietuvoje nekvestionuojama ir átvirtinta Medicinos praktikos ástatyme, numatant gydytojui teisæ atsisakyti teikti tas paslaugas, kurios jo ásitikinimu nesuderinamos su medicinos etikos principais (9 str.), kasdieninëje gydytojø praktikoje yra kitaip. Akuðeriai ginekologai dar tik pasirinkæ specializacijà, jau yra verèiami prieð savo sàþinæ atlikti abortus. Nepaklusæ rafinuotai vadovø ir kolegø prievartai, rizikuoja negauti gydytojo diplomo arba prarasti darbà. Sielovadoje susiduriama su faktais, kad gydytojai, neatlaikæ spaudimo þudyti negimusià gyvybæ, verèiau pasirenka iðvykti ið Lietuvos ir ásidarbina svetur, kur jø teisë nesielgti prieð sàþinæ yra gerbiama. Kitø ðaliø patirtis rodo, jog tokia prievarta akuðerijoje ir ginekologijoje nuvertina paèià specialybæ. Pavyzdþiui, Jungtinës Karalystës Karaliðkoji ginekologø ir akuðeriø kolegija pripaþásta, jog dël ðios prieþasties, studijuojantieji medicinos mokslus nesirenka akuðerijos ir ginekologijos specialybës.

Suvokiant, kokia jauna yra Lietuvos demokratija, Konstitucijoje 1992 metais átvirtinusi prieð tai pusæ amþiaus siektà teisæ á sàþinës laisvæ, su dideliu susirûpinimu þvelgiame á ðiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiamà medicinos normà „Gydytojas akuðeris ginekologas“. Visada supratome ðià specialybæ kaip labiausiai padedanèià ateiti á pasaulá naujai gyvybei. Tuo tarpu rengiamame dokumente ketinama átvirtinti asmens, norinèio uþsiimti akuðerio ginekologo praktika, pareigà gebëti atlikti nëðtumo nutraukimo operacijas iki 22 savaitës, sterilizacijà bei dirbtiná (pagalbiná) apvaisinimà. Tokiø procedûrø privalomumas mokymo/mokymosi procese pavers akuðerio ginekologo specialybæ neprieinama daugeliui jaunuoliø, kurie mielai rinktøsi kelià tarnauti gyvybei globojant jà paèiu jautriausiu – prenataliniu – laikotarpiu, arba vers bûsimuosius medikus elgtis prieð sàþinæ. Ápareigojimas gydytojams iðmokti atlikti minëtàsias procedûras taip pat kels ir sudëtingø teisiniø klausimø, susijusiø su medicinos normos atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir ástatymams.

Pripaþindami, kad uþtikrinta asmens teisë nesielgti prieð sàþinæ reiðkia, jog visuomenë deklaruoja savo sieká bûti teisinga visuomene, kurioje nëra prievartos, kvieèiame atidþiai bei atsakingai apsvarstyti rengiamà akuðerio ginekologo medicinos normà ir patvirtinti toká dokumentà, kuris apsaugotø medikus nuo sàþinës konflikto.



Arkivyskupas Sigitas Tamkevièius
Lietuvos Vyskupø Konferecijos
Pirmininkas

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt